Rekuperacinė sistema pasyviam namui
Klausimas:
Norėčiau gauti daugiau informacijos apie rekuperacines sistemas pasyvių namų vėdinimui.
Atsakymas:
Taip vadinamo „pasyvaus” namo vėdinimui naudojamos tokios pačios rekuperacinės sistemos, kaip paprastiems namams, tik reikalavimai – didelis rekuperacijos efektyvumo koeficientas, oro drėgnumo išsaugojimas – turi itin didelę įtaka, kad visos namo šiltinimo pastangos nenueitu per niek.
Gerokai svarbiau, projektuojant bei eksploatuojant „pasyvų” namą, kad visos inžinerinės sistemos būtu apjungtos į vieną visumą ir bendrai naudotų energetinius išteklius. Pvz. jei yra įrengtas požeminis kontūras geoterminiam šilumos siurbliui, tai vasarą šį kontūrą galima naudoti ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai – oro vėsinimui.
Ganėtinai svarbu yra pasirinkti optimalų namo šildymo būdą: įprastą radiatorinį ar grindinio šildymo sistemą, orinio šildymo sistemą ar šildymo sistemų kombinaciją iš visų išvardintų. Kadangi vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje yra vos -5ºC, ne pats blogiausias sprendimas – mažiau investuoti, įrengiant ekonomišką šildymą, veikianti tik iki -10ºC, o tomis dienomis kai bus šalčiau – įsijungs papildomas elektrinis šildytuvas arba galima, pvz., pakūrenti židinį. Primenu, kad pagal statistiką Lietuvoje tokių valandų, kai oro temperatūra yra žemesnė nei -10ºC, vidutiniškai būna tik 469 per sezoną. Be to, didesnė tų valandų dalis būna naktį, kai taikomas lengvatinis elektros tarifas ir šildymas elektra nėra toks brangus. Dar vienas momentas – dėl sveikesnio miego naktį rekomenduojama mažinti patalpos temperatūrą 5ºC. Kad tą pasiekti praktiškai reikia išjungti šildymą, ir užprogramuoti kad įsijungtu prieš atsikeliant. Jei naudojama orinio šildymo sistemą, tam kad pakelti temperatūrą užteks keliasdešimt minučių.
Taip pat, galima svarstyti geoterminį šildymą, vandeninių, orinių ar elektrinių saulės baterijų panaudojimą, vėjo jėgainės ir t.t.
Vienu žodžiu, visų inžinerinių sistemų klausimą reikia spręsti kompleksiškai.
