Kokį pasirinkti rekuperatorių: plokštelinį ar rotacinį?
Klausimas:
Kokio tipo rekuperacinę sistemą rekomenduotumėte nuosavam namui. Rekuperatorių yra kelių tipų, bet kiekvienas pardavėjas įrodinėja, kad jo parduodamas produktas geresnis. Kaip patartumėte pasirinkti?
Atsakymas:
Lietuvos klimate namui geriausia naudoti rotacinį rekuperatorių (dar vadina – rotorinis rekuperatorius). Tam yra 3 priežastys:
- Drėgmės grąžinimas. Kadangi žiema, jei lauko oras yra per sausas, dalį išmetamo oro drėgmės jis gali grąžinti tiekiamam iš lauko orui. Tokių būdu patalpose išsprendžiama per sauso oro problemą ir neeikvojama papildomą šiluma oro drėkinimui, pvz. tam, kad purškiamas iš drėkintuvo vanduo virstu garais.
- Geriausias šilumos grąžinimo koeficientas. Vertinant rekuperatoriaus naudą gyvenamajame name, svarbus yra ne temperatūrinis efektyvumo koeficientas (TEK), o šilumos grąžinimo koeficientas. Plokštelinis priešpriešinių srautų Komfovent RECU500PECF, kurio deklaruojamas TEK yra 92% – prie -23ºC teoriškai galėtu grąžinti 6.6kW šilumos. Bet tai – tik teoriškai. O rotacinis REGO500HE, dirbant realiuose sąlygose prie -23ºC, kai jo realus TEK siekia vos 80% – grąžina net 7kW šilumos.
Tuo tarpu, minėtas plokštelinis rekuperatorius RECU500PECF realiai gali dirbti iki -10ºC, grąžinti ne daugiau kaip ~ 4.3 kW, ir tai – su sąlyga, kad patalpoje oras bus papildomai drėkinamas nuo 12% iki 45% drėgnumo (ir tam procesui papildomai reikėtu sunaudoti 2.2 kW šilumos). Rekuperatoriaus nauda: 4.3-2.2=2.1kW.
Be to yra svarbu kokiose sąlygose yra fiksuojami efektyvumo duomenys, tiksliau – kuo tos sąlygos skiriasi nuo realių. Geriausio šiam momentui rotacinio rekuperatorius maksimalus temperatūrinis efektyvumo koeficientas (TEK) yra – 89%.Yra plokšteliniai rekuperatoriai, kurių maksimalus TEK gali siekti 95%. Kalbant apie plokštelinis rekuperatorius, toks maksimalus TEK pasiekiamas su tam tikromis išlygomis:
- kai įrenginio ventiliatoriai dirba minimaliu greičiu;
- kai lauko oras yra sausas, bet ištraukiamame iš patalpos ore atvirkščiai – yra pakankamai daug drėgmės;
- kai nėra įsijungusi apsauga nuo užšalimo.
Palyginkime su rotaciniu rekuperatoriumi, kurio realus TEK yra ~80% kai jis:
- dirba pilnu pajėgumu;
- ištraukiamas iš patalpos oras yra +20ºC ir jo drėgnumas siekia vos 45%;
- prie -23ºC lauke.
- Aukščiausias vidutinis temperatūrinis efektyvumo koeficientas. Svarbi yra ne maksimali o būtent vidutinė reikšme per šildymo sezoną. Jei šiuolaikiniuose aukšto efektyvumo plokšteliniuose rekuperatoriuose dėl užšalimo pavojaus rekuperacija stabdoma, kai šalčiausio šilumokaičio taško temperatūra krenta žemiau 0ºC (kai kuriuose modeliuose – žemiau +3ºC), tai rotacinis rekuperatorius “gamina” šilumą be sustojimo. Prie -23ºC paduodamas oras be papildomo šildytuvo pašildomas maždaug iki +12ºC.
Dėl rekuperatoriaus parinkimo siūlyčiau kreiptis pas mūsų projektuotojus. Nemažiau svarbu yra kaip suprojektuota visą vėdinimo sistema. Kaip rodo praktika, apsimoka už projekto parengimą sumokėti patyrusiam projektuotojui keletą šimtų Lt, negu bandyti kažką suburti pačiam, ar be jokio projekto patikėti įrengti vėdinimą kokiam nors „visų darbų meistrui“. Užsakant projektą, laimėsite du kartus – turėsite tikrai efektyviai veikiančia, kokybišką vėdinimo sistemą, kuri sutaupys jums nemažai energijos. Be to, tikėtina kad dėl optimalaus įrangos bei medžiagų parinkimo ir dėl racionalesnio ortakių išdėstimo gali ir gerokai sumažėti vėdinimo sistemos įrengimo išlaidos, ir atkris būtinybė kai kuriems papildomiems apdailos darbams.
Geriausia – kai kiekvienas dirba savo darbą.
Ar rotorinį rekuperatorių galima naudoti WC vėdinimui?
Klausimas:
Girdėjau kad, plokštelinis rekupas atsijungia dėl užšalimo pavojaus kai tik lauke paspaudžia šaltukas o rotorinis šalčio nebijo, tačiau rotorinio negalima naudoti ištraukimui iš WC kadangi ten maišosi oras. Ar yra rotorinių rekuperatorių su atskiru kanalų WC vėdinimui?
Atsakymas:
Yra rotorinių (rotacinių) rekuperatorių, kurie turi papildomą ištraukimo kanalą ir OVR funkciją (nuo išorinio signalo įrenginys padidina našumą iki maksimumo). Šis kanalas dažniausia naudojamas ištraukimui iš virtuvės gartraukio, bet galima naudoti ir ištraukimui iš WC. Per šį kanalą užterštas oras keliauja lauk, apeinant filtrą bei šilumokaitį (kanalas jungėsi tiesiai į ištraukimo ventiliatoriaus sekciją). Tokiu būdu galima išvengti, kad bet menkiausia dalis teršalų paklius į paduodamą orą.
Tačiau nereikia užmiršti, kad ta dalis oro, kuri nukreipiama aplink šilumokaičio, nešildo paduodamo oro ir proporcingai sumažėja rekuperatoriaus efektyvumo koeficientas. (jei 50% oro nukreipiama aplink tai – efektyvumas sumažės per pusę). Tokiu atvejų rekuperatorius mažiau pašildo tiekiamą orą ir automatiškai įsijungia elektrinis šildytuvas kuris pašildo orą iki nustatytos temperatūros. Kai šis kanalas naudojamas virtuvės gaubtui pajungti, kuris dirba trumpą laiką – tai elektros sąnaudos nėra didelės. O jei pajungti WC, kuris turėtu būti vėdinamas 24 valandas per parą – tai nuolat turėsite gerokai šaltesnį paduodamą orą, kurį reikės pašildyti iki kambario temperatūros.
Šiuolaikiniuose rotaciniuose rekuperatoriuse naudojamas, taip vadinamas, “stop sektorius“. To momentu kai rekuperatoriaus kanalai pereina iš ištraukimo pusės į padavimo pusę, esantis jose užterštas ištraukiamas oras galėtu pakliūti į paduodamą orą. Kad to neatsitiktu, padavimo zonos pradžioje įrengiamas stop sektorius, kuriame šviežias oras pravalo kanalus, tačiau šis oro mišinys nepatenką į patalpą, o keliauja atgal į ištraukimo pusę.
Tokiu būdu, šiose modeliuose oro maišymasis galimas tik per konstrukcijos nesandarumus, tačiau dėl slėgių skirtumo tik paduodamas oras gali patekti į ištraukiamą, o ne atvirkščiai. Toks maišymas neviršija 1.5%.
Tyrimai rodo, kad oro maišymosi problema yra grynai psichologinė. Paskaičiuokime. Tarkim, nėra stop sektoriaus ir bendras ištraukiamo oro kiekis yra 400m3/h , iš kurių 50 m3/h ištraukiama iš WC, kas sudaro 12.5%. Iš šių 12.5% į paduodamą orą gali pakliūti ne daugiau kaip 1.5%, kas sudaro mažiau nei 0.2% nuo bendro ištraukto oro kiekio, arba 0.75 m3/h. Bet blogas kvapas iš tualeto išsivėdina ne per valandą o, tarkim, per 3 min. Per 3 min. į paduodamą orą pakliūs ne daugiau kaip 3*0.75/60=0.0375m3 Palyginimui: išeinant iš tualeto, jus išleidžiate per duris ~ 2 m3, t.y. 50 kartų daugiau!
Geoterminė energija. Kaip ją panaudoti?
Klausimas:
Girdėjau kad šio metu tapo labai populiarus geoterminis šildymas? Ar galima panašiu būdu šildyti orą vėdinimo sistemoje?
Atsakymas:
Teoriškai – galima. Ir tai galima padaryti be brangiai kainojančių šilumos siurblių. Be to, skirtingai nuo šilumos siurblio, tokia sistema tam, kad išgauti geoterminę šilumą praktiškai nenaudoja elektros, dirba tik cirkuliacinis siurbliukas, kuris pumpuoja vandenį per kontūrą. Tačiau, šildant lauko orą, šios sistemos galimybės yra gan ribotos. Geoterminę energiją labiau apsimoka naudoti patalpų vėsinimui.
Efektyviausias būdas panaudoti atsinaujinančių šaltinių energiją – įrengti geoterminį horizontalų kontūrą arba gręžinį. T.y. – užkasti į žemė, giliau užšalimo ribos, vamzdelį, kuriame cirkuliuos neužšąlantis skystis ir bus paduodamas į oro šildytuvą. Atvėsęs šilumokaityje skystis keliauja po žeme, kur sušyla, po to – vėl paduodamas į šilumokaitį. Geoterminės energijos panaudojimas pagristas tuo, kad turime didžiulės masės kūną – žemę, iš kurio galima “atimti“ šiek tiek šilumos ir tai nesudarys jokios pastebimos įtakos žemės temperatūrai. Geoterminio kolektoriaus ilgis apskaičiuojamas tokių būdu, kad gruntas zonoje aplink vamzdį, per visą žiemą, atvėstų ne daugiau kaip iki nulio. Vasara grunto temperatūra prie geoterminio žemės kolektoriaus atsistato, susilygindama su aplink esančio sluoksnio temperatūrą.
Geoterminio šildymo kontūras įrengiamas žemiau užšalimo sluoksnio, kur žiema temperatūra nenukrenta žemiau 2-4 ºC. Jei lauke yra -20 ºC, tokį, gan šiltą skystį iš geoterminio kolektoriaus galimo naudoti paimamo lauko oro šildymui. Tiekiamas į rekuperatorių lauko oras gali būti pašildytas maždaug iki 0 ºC, gaunasi gan nemažas šildymo efektas.
Tačiau, turiu atkreipti dėmesį, kad pagal statistiką, -20 ºC temperatūra Lietuvoje laikosi vos 53 val. per metus. Didesnę dalį šildymo sezono lauko temperatūra nenukrenta žiemiau 0. Tuomet iš tokio geoterminio kontūro jokios naudos. Toks sprendimas tinka baseinui, kur reikia oro sausinimui teks naudoti plokštelinį rekuperatorių, o šiuolaikiniai aukšto efektyvumo įrenginiai dėl užšalimo pavojaus ne rekuperuoja šilumos, kai lauke yra žemiau 0 ºC. Geriau kai geoterminis kontūras pajungtas prie tradicinio šilumos siurblio oras-oras. Name montuojama kompleksinę orinio šildymo-kondicionavimo-vėdinimo sistema, kuri yra žymiai pranašesnė už tradicinį grindinį šildymą.
Tiesioginis vandens panaudojimas iš geoterminio šildymo kolektoriaus tam, kad šildyti orą vėdinimo sistemoje, turi gan ribotą galią. Apskaičiuokime vidutinį gaunamą geoterminės energijos kiekį. Tarkim, paduodamo oro kiekis – 400m3/h. Tam kad pašildyti jį dviems laipsniais (nuo -1 iki +1 ºC – būtent tiek vidutiniškai gaunasi per šildymo sezoną), prireiktu viso labo 0.27kW šilumos. Skaičiuojant po 28 ct už kW, per parą jus sutaupytumėte ~1.8 Lt. Per šildymo sezoną – 374 Lt. Nesunku paskaičiuoti kiek metų turi praeiti tam, kad atsipirktu šią įranga:
- požeminio kontūro įrengimo darbai (!) ir medžiagos;
- kaloriferis su ortakio pajungimais lauko oro paėmimo kanale;
- temperatūros reguliatorius ir termodaviklis;
- cirkuliacinis siurblys ir vandens reguliavimo mazgas su trieigiu vožtuvu ir el. pavarą.
Kaip matote, įrenginėti geoterminio šildymo kontūrą vien tam, kad žema truputi pašildyti, paimamą iš lauko, orą – tikrai neapsimoka. Rotorinis rekuperatorius lengvai susitvarko su šią užduotimi, be papildomų investicijų į geoterminės energijos panaudojimą. Kita kalba, jei tokį žemės šilumokaitį numatyta naudoti vėsinimui. Kai lauko oras +25-30ºC, o po žeme – vis dar ~10ºC, oras atvėsinamas ne blogiau nei įprastuose kondicionieriuose. Dar geriau, kai naudojamas vertikalus gręžinys, kur temperatūra nepakyla aukščiau +4ºC. Svarbiausia, kad orą galima vėsinti be jokių papildomų elektros sąnaudų. Palyginimui – kondicionierius “suvalgys“ 1 kW elektros, pagaminant 3.5-6 kW “šalčio“ (priklausomai nuo modelio).
Vėdinimo sistemai neapsimoka įrenginėti atskiro geoterminio kontūro. Tačiau, jei numatote namui įrenginėti geoterminį šildymą – tas pats kontūras gali būti panaudotas vėsinimui. Taigi, visada apsimoka kompleksiškai svarstyti ir spręsti šildymo, karšto vandens ruošimo, vedinimo ir kondicionavimo klausimus.
Geoterminės energijos panaudojimas vėdinimui
Klausimas:
Ar tikslinga gyvenamojo namo rekuperacinei vėdinimo sistemai, įtekančiam orui pašildyti (žiemą), panaudoti geoterminį šildymą? Kokie siūlomi sprendimai?
Atsakymas:
Geoterminės energijos panaudojimas pagristas tuo, kad turime didžiulės masės kūną – žemę, iš kurio galima atimti šiek tiek energijos. Tačiau, atimti tą energija nėra taip paprasta ir reikalauja nemažų investicijų. Rekuperacinėje individualaus gyvenamo namo vėdinimo sistemoje papildomo šildymo poreikis yra mizerinis. Apskaičiuojant vidutinį, gaunamą per sezoną, geoterminės energijos kiekį, ekonomija sudaro vos kelis šimtus litų. Todėl neapsimoka vien tik dėl vėdinimo papildomai įrenginėti visą geoterminio šildymo sistemą (ir jos valdymą).
Geoterminį kontūrą apsimoka naudoti namo šildymui (įrengiant šilumos siurblį gruntas-oras, arba gruntas-vanduo), patalpų kondicionavimui, karšto vandens gamybai, kur susidaro gan didelis energijos poreikis. Kompleksinė geoterminio šildymo sistemą tai yra keturi viename: orinis šildymas, kondicionavimas, vėdinimas ir vandens pašildymas.
Kas yra žemės šilumokaitis (ŽŠ)
Klausimas:
Kas yra ŽŠ (tokį terminą atradau viename forume apie vėdinimą)? Kiek supratau, jis pašildo lauko orą ir apsaugo rekupą nuo užšalimo. Ar tokios sistemos įrenginėjamos Lietuvoje?
Atsakymas:
Žemės šilumokaitis (sutrumpintai – ŽŠ), tai yra vienas iš būdu panaudoti geoterminę energiją paimamo lauko oro pašildymui. Žemėje įrengiamas skaldos sluoksnis, iš anksto per vidurį sumontavus reikiamo skersmens perforuotą ortakį. Skaldos sluoksnio kraštuose montuojami du tokie pat ortakiai. Per centrinį vamzdį oras patenka į skaldos sluoksnį, keliaudamas per tarpus tarp akmenukų, šis oras nuo jų sušyla ir per vieną iš kraštinių vamzdžių patenka į vėdinimo įrenginį. Po kurio laiko, kai skalda atšąla, perjungiamas oro paėmimo kanalas ir oras keliauja per kitą skaldos pagalvės pusę, o pirmoje pusėje akmenukai bando įšilti nuo supančiuos šį sluoksnį žemės. Kad sumažinti patekantį į orą dulkių kiekį, reikia naudoti plautą skaldą, o iš viršaus sluoksnį apsaugoti kad nepatektu žemė.
Tokio ŽŠ efektyvumas yra šiek tiek mažesnis nei prieš tai aprašyto vandeninio geoterminio kontūro (žr. čia). Jei formuoti tokį sluoksnį nuo nulio, iškasant atskirą duobė (arba gilinant garažo iškasa ir, atitinkamai – jo pamatus), atvežant ir specialiai ruošiant skaldą – tai įrengimo kaštai yra nepalyginamai didesnį. Be to, techniškai skaldos sluoksnį ne visada yra paprasta įrengti tinkamoje vietoje (neužsąlančiame sluoksnyje) taip, kad neįtakoti, šalia esančių pamatų stabilumo. Tam, kad oras nugalėtu skaldos sluoksnio bei papildomų filtrų pasipriešinimą, reikia naudoti galingesnius ventiliatorius. Tai sąlygoja kad vėdinimo įrenginys vartos daugiau elektros.
Dėl išvardintų bei kitų trukumų, ŽŠ įprastoje situacijoje naudoti neapsimoka. Kartais ŽŠ daromas, jei būtinas oro pašildymas prieš rekuperatorių ir situacija susiklosto taip, kad panaudojus pastato konstrukcijos ir/ar statybos proceso ypatybes, ŽŠ įrengimas kainotu pigiau nei vandeninio geoterminio kontūro.
Rekuperacinė sistema pasyviam namui
Klausimas:
Norėčiau gauti daugiau informacijos apie rekuperacines sistemas pasyvių namų vėdinimui.
Atsakymas:
Taip vadinamo „pasyvaus” namo vėdinimui naudojamos tokios pačios rekuperacinės sistemos, kaip paprastiems namams, tik reikalavimai – didelis rekuperacijos efektyvumo koeficientas, oro drėgnumo išsaugojimas – turi itin didelę įtaka, kad visos namo šiltinimo pastangos nenueitu per niek.
Gerokai svarbiau, projektuojant bei eksploatuojant „pasyvų” namą, kad visos inžinerinės sistemos būtu apjungtos į vieną visumą ir bendrai naudotų energetinius išteklius. Pvz. jei yra įrengtas požeminis kontūras geoterminiam šilumos siurbliui, tai vasarą šį kontūrą galima naudoti ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai – oro vėsinimui.
Ganėtinai svarbu yra pasirinkti optimalų namo šildymo būdą: įprastą radiatorinį ar grindinio šildymo sistemą, orinio šildymo sistemą ar šildymo sistemų kombinaciją iš visų išvardintų. Kadangi vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje yra vos -5ºC, ne pats blogiausias sprendimas – mažiau investuoti, įrengiant ekonomišką šildymą, veikianti tik iki -10ºC, o tomis dienomis kai bus šalčiau – įsijungs papildomas elektrinis šildytuvas arba galima, pvz., pakūrenti židinį. Primenu, kad pagal statistiką Lietuvoje tokių valandų, kai oro temperatūra yra žemesnė nei -10ºC, vidutiniškai būna tik 469 per sezoną. Be to, didesnė tų valandų dalis būna naktį, kai taikomas lengvatinis elektros tarifas ir šildymas elektra nėra toks brangus. Dar vienas momentas – dėl sveikesnio miego naktį rekomenduojama mažinti patalpos temperatūrą 5ºC. Kad tą pasiekti praktiškai reikia išjungti šildymą, ir užprogramuoti kad įsijungtu prieš atsikeliant. Jei naudojama orinio šildymo sistemą, tam kad pakelti temperatūrą užteks keliasdešimt minučių.
Taip pat, galima svarstyti geoterminį šildymą, vandeninių, orinių ar elektrinių saulės baterijų panaudojimą, vėjo jėgainės ir t.t.
Vienu žodžiu, visų inžinerinių sistemų klausimą reikia spręsti kompleksiškai.
Natūralus vėdinimas daugiabutyje
Klausimas:
Pas mus, naujos statybos name, prieš tris metus sudėti langai, bet rasoja. Kambaryje temperatūra +23, ryte nuo langų net palangės apibėgę būna, o kur langai iki žemės ir be palangių tai bėga tiesiai ant grindų, nervina juodai, jei padarai mikroventiliaciją, rasojimas žymiai sumažėja, bet vėjas per jį taip pučia, kad vyras iš kito kambario galo jau supranta, kad langas atidarytas, o ką jau kalbėt apie vaiko pasodinimą ant grindų.
Atsakymas:
Deja, taip jau yra – patalpas reikia vėdinti visą parą. Kai tik nustojate vėdinti – iškart atsiranda problemos. Padidėjęs drėgnumas ir rasojantis langai – tai yra pati mažiausia blogybė ( nors jį yra greičiausiai pastebima). Kitas problemas sunku pastebėti “plika akimi“: sumažėja deguonies koncentracija, padidėja iškvepiamo CO kiekis, taip pat – nemalonių kvapų bei kitų teršalų kiekis (tame tarpe – įvairiausių bakterijų bei visokiausių nuodų, išsiskiriančiu iš baldų bei apdailos medžiagų). Prie kvapo greitai priprantama, tačiau prasta oro kokybė nuolat veikia žmogų: sumažina darbingumą, sukelia irzlumą, kartais – net galvos skausmą. Kelis kartus padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis.
Kadangi oro kokybė yra nematoma, daugiabučiu namų statytojai visaip taupo vėdinimo sąskaita. Praktiškai visuose namuose numatytas tik natūralus vėdinimas ir tas neretai būna 2-3 kart mažesnis nei reikia. Tad, vėdinti reikia nuolat: arba paliekant mikroventiliacijos režimą visuose languose, arba kas valandą vėdinant kambarius, 5-7 min. atidarius langus.
Natūralus vėdinimas turi daugybė trūkumų. Paminėjote du iš jų – plūstanti iš lauko, šalto oro srovė neretai sukelia diskomforto jausmą, be to šaltas oras linkės nusileisti žemyn, todėl grindys yra itin šaltos. Be šlepečių nepavaikščiosi. Ir atvirkščiai – karštas oras nuo radiatorių kyla i viršų. Palubėje yra karšta. Gaunas, kad galva prakaituoja, o kojos šąla. Šviežias oras vaikšto palei grindys, renkant dulkes, o žmogus kvėpuoja tuo kas susirinko viršuje. Toks jau yra tas natūralus vėdinimas.
Rekuperatorius butui
Klausimas:
Ar techniškai labai sudėtingai sumontuoti rekuperatorių atskiram butui daugiabučiame name?
Atsakymas:
Aišku, geriau kai galimybė įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą numatoma jau namo projektavimo stadijoje, tačiau daugelio atvejų, nėra sudėtinga įkomponuoti tokią sistemą darant apdailą. Taip pat galima su minimaliais perdarymais įrengti rekuperatorių ir tuomet kai visi apdailos darbai seniai užbaigti.
Yra visa gama nedideliu modelių, skirtų būtent atskirų butų vėdinimui.
Aš pas save bute įrengiau rekuperatorių. Esu labai patenkintas. Jokių skersvėjų, jokių langų darinėjimų, nei dulkių iš lauko, nei triukšmo – langai gi visada hermetiškai uždaryti. Įrenginukas nedidelis, pasislėpė tamsaus kambarėlyje virš pakabinamų lubų.
Ortakius pavyko labai gudriai sudėlioti, kambariuose lubų aukštis nenukentėjo.
Tiesa, lyginant su natūralių, toks vėdinimas reikalauja investicijų, bet paskui supratau: už televizorių paklojau daugiau, bet jį beveik nežiūriu, o rekuperatorius darbuojasi jau šeštus metus be sustojimo.
Dėl ventiliacijos žiemos metu
Klausimas:
Nusipirkau butą-ofisą (74 kvm) cokoliniame aukšte (naujos statybos namas) ir tik dabar apsižiūrėjau kad kiekvienoje patalpoje yra išgręžtos ventiliacijos angos kurios išeina tiesiai i lauka…iš viso bute yra 5 tokios angos, taigi šildymas tampa kaip ir beprasmiškas reikalas nes visa šiluma išeina i lauka. Tiesa, iš vidaus yra uždėtos ventiliacijos groteles su žaliuzėmis, bet saltis eina kiaurai. Gal kas nors galite pasiūlyti koki nors sprendimą?
Atsakymas:
Tam kad žiema vėdinti patalpas neprarandant šilumos, naudojama rekuperacinė vėdinimo sistema. Jei nenorite įrenginėti tokios vėdinimo sistemos o senoviškai naudoti natūralią trauką – tai kiekvienoje patalpoje turi būti organizuota galimybė lauko orui pritekėti, keičiant orą, šalinamą iš pastato natūralios traukos kanalais, (kitaip jie tiesiog neveikia). Vienas iš galimų sprendimų, kaip oras gali ateiti į patalpas – orlaidės, kurios pas jus yra įrengtos. Tiesa, dažniau siūloma įrengti plyšines orlaides kiekvieno lango viršuje. Taip jus, bent jau, nepastebite šalto skersvėjo, nes jis pučia pakankamai aukštai ir jį jus nepataiko. Suprantama, tai nesumažina šilumos nuostolių.
Yra ir gerokai paprastesnis būdas vėdinti kambarius – tiesiog pradarykite langus. Šiuolaikiniai langai turi daug skirtingų atidarymo būdų. Aišku, tuomet prie langų susidarantis skersvėjis gali kelti nepatogumų, kartu iš lauko skverbsis dulkės, triukšmas, vabzdžiai. Tačiau kito kelio nėra – šviežias oras turi kažkokiu būdu patekti į patalpas.
Viso to išvengti jus galėsite, kai įrengsite rekuperacinę vėdinimo sistemą.
Pelėsis namuose
Klausimas:
Sveiki. Namo kambariuose neįrengtas vėdinimas. Truputėlį pelija sienos, kampuose rasoja, trūksta ventiliacijos. Ar yra kokių sprendimo būdų apart rekuperacinės sistemos?
Atsakymas:
Yra daug būdų išnaikinti pelėsį: nuo brutalaus mechaninio sunaikinimo (kartu su dalimi sienos) iki elektros bangomis veikiančio prietaiso. Tačiau, jei ne panaikinti pelėsio atsiradimo priežasties, po kurio laiko – išaugs vėl. Dažniausia pelėsis yra prasto vėdinimo pasekmė.
Viena iš pelėsio atsiradimo sąlygų yra drėgmė. Yra nuomonė kad su pelėsiu geriausia kovoti įsigyjant oro nusausinimo įrenginį. Tačiau šis būdas turi kelėtą esminių trūkumu:
- įrenginys sunaudoja daug elektros energijos;
- Drėgmės surinkėjas toli gražu ne visais atvejais padeda kovoti su pelėsiu.
(Įrenginys beveik neįtakoja oro judėjimo patalpoje. Jei yra vietų, kur šiltas oras beveik necirkuliuoja, ir dėl ko sienos paviršius yra gerokai šaltesnis (šaltesnis nei rasos taško temperatūra) – tuose vietose kondensuosis drėgmė ir gali veistis pelėsiai); - Drėgmės surinkėjas negali atstoti vėdinimo, jis negamina deguonies, nenaikina CO ir kitų ore esančių teršalų.
Tinkamai įrengtas vėdinimas ne tik sėkmingai pašalina drėgmės perteklių, bet ir visus kitus nešvarumus. Be to, mechaninės vėdinimo sistemos pagalba galima nukreipti paduodamo oro srautus taip, kad būtu užtikrinta oro apykaita visoje patalpos ertmėje, kad šiltas oras nuo radiatorių nesikauptu palubėje, o pasiskirstytu tinkamiausiu būdu. Aišku, būtina sąlyga – kad patalpose tvarkingai veiktu šildymo sistema.
Trumpai tariant, vėdinimas yra geriausias būdas neleisti namuose veistis pelėsiui. O pats ekonomiškiausias vėdinimo būdas – rekuperacinė vėdinimo sistema.
Drėgmė rūsyje
Klausimas:
Turiu vieno kambario butą cokoliniame aukšte. Niekaip nepavyksta užtikrinti pakankamą oro drėgnumą. Pastoviai drėgmė laikosi ~80% ir daugiau.
Norėčiau pasiteirauti, ar įsirengus rekuperatorių, galima būtų išspręsti šią problemą?
Atsakymas:
Padėtu bet kokia vėdinimo sistema. Svarbu kad jį būtu pakankamai didelio našumo ir arba joje, arba patalpoje veiktu šildymo sistema, kuri ištisus metus palaikytu nustatytą temperatūrą.
Apart įprastų drėgmės šaltinių (žmogaus kvėpavimas, valgio ruoša, plovimas, rūbų džiovinimas) pas jus dar yra kitas, labai galingas šaltinis – prisigėrusios drėgmės sienos. Tarkime, kad pamatų hidroizoliacija yra ideali ir grunto drėgmė neprasiskverbia į sienas, tačiau vasara sienos gali absorbuoti daug drėgmės iš lauko oro. Kadangi sienos būna gerokai šaltesnes nei oras lauke, pastarasis, patekdamas į patalpas ir prisiliesdamas prie sienos – akimirksniu atvėsta tiek, kad ant sienos iškrenta kondensatas. Drėgmė greitai įsigeria į sieną. Per porą savaičių siena gali pridrėkti tiek, kad džiovinimui prireiks pusės metų.
Gaunasi, kad vasara pas jus drėgna, kadangi patalpoje oras atvėsta, o žiema – todėl kad didelis drėgmės kiekis išgaruoja iš sienų.
Atitinkamai – žiema reikia užtikrinti pastovu vėdinimą ir gerokai didesnę oro apykaitą, nei reikalauja normos. O vasara reikia sušildyti patalpą beveik iki lauko temperatūros.
Aišku, tai galima padaryti šilto lauko oro pagalba, diena sudarant labai didelę oro apykaita. Tačiau kol sienos ne įšils jos spės prigerti nemažai drėgmės. Kitas būdas – nuo pavasario pastoviai palaikyti patalpos temperatūrą ne žemiau kaip 24″C, o itin karštomis vasaros dienomis – dar aukščiau.
Rekuperatorius patrauklus tuo, kad nenaudojant elektros energijos (o tik išmetamo oro šilumą) gali pašildyti paduodamą orą. Tai labai aktualu, kadangi patalpa reikalauja didelės oro apykaitos. Papildomai jame numatytas elektrinis tenas, kuris gali dar daugiau pašildyti paduodama orą ir tokiu būdu šildyti patalpas. Tai gali būti aktualu pereinamojo laikotarpio metu, kai nedirba pagrindinė šildymo sistema.
Kitas būdas – įrengti drėgmės surinkėją. Bet noriu perspėti kad šis prietaisas nuolat naudos nemažą elektros energijos kiekį. Be to jis nesprendžia vėdinimo problemos.
Virtuvinio gartraukio pajungimas
Klausimas:
Girdėjau kad yra rotorinių rekuperatorių su atskiru kanalu, skirtu gartraukio pajungimui. Ar naudojami specialus filtrai, kad rekuperatoriaus šilumokaitis neužsiterštu riebalais?
Atsakymas:
Tikrai taip. Yra rekuperatorių kuriuose numatytas gartraukio pajungimas per papildomą ištraukimo kanalą. Tam kad riebalai nepakliūtu į šilumokaitį, gartraukio ištraukimo kanalas jungiamas betarpiškai į ištraukimo ventiliatoriaus sekciją. Tokių būdu užterštas oras, apeinant filtrą bei šilumokaitį, keliauja lauk. Tam, kad riebalai neterštu ventiliatoriaus sparnuotės bei išmetimo kanalo ortakių, rekomenduotina naudoti riebalų filtrus, sumontuotus pačiame gartraukyje.
Jei gartraukis turi atskirą ventiliatorių ir atskirą išmetimo kanalą (ne per rekuperatorių), tuomet įjungus gartraukį, kaip ir natūralaus vėdinimo atveju – trūkstamas oras pradėtu plūsti į namą per langų ir durų nesandarumus. O jei ištraukimą iš gartraukio atlieka rekuperatoriaus ventiliatorius, tada bendras ištraukiamo oro kiekis nesikeičia, tiesiog atitinkamai sumažėja oro kiekis ištraukiamas iš kitų patalpų per pagrindinį ištraukimo kanalą. Tokiu būdu patalpose išlieka paduodamo bei ištraukomo oro balansas.
Dar vienas tokio sprendimo privalumas – gartraukyje nėra ventiliatoriaus (arba jis nenaudojamas), todėl nėra ir triukšmo.
Papildomas elektrinis šildytuvas rekuperatoriuje
Klausimas:
Girdėjau kad rekuperacinėje vėdinimo sistemoje būtinai turi būti papildomas elektrinis šildytuvas. Kada jis naudojamas, kiek energijos valgo, ar galima jį išjungti?
Atsakymas:
Vėdinant namą rotorinis rekuperatorius, už dyką – t.y. nenaudodamas jokios papildomos energijos (tik išmetamo oro šilumą), pašildo tiekiamą orą vidutiniškai iki 17.5ºC. Toks, beveik kambario temperatūros, oro srautas dažniausiai pučiamas į radiatorius, arba į palubę. Ir vienu ir kitu atveju jis susimaišo su karštu oru ir tokiu būdu sušyla. Šio atveju nėra jokios prasmės naudoti papildomą oro pašildymą prieš paduodant orą į patalpas. Rekuperatoriuje numatyta galimybė išjungti papildomą šildytuvą.
Tačiau, jei pagrindinė patalpų šildymo sistema yra išjungta (pvz. šildymo sezonas dar neprasidėjo, nors patalpose jau yra vėsoka), arba jos galingumo nepakanka – tada papildomo šildytuvo pagalba, po rekuperatoriaus paduodamas oras pašildomas nuo 17.5ºC iki nustatytos temperatūros. Jei nustatysite kad automatika palaikytu tokią paduodamo oro temperatūra, kokia yra kambaryje, tuomet vėdinimas nevėsins patalpų, kuriose ir taip nėra karšta. Jei nustatysite, kad paduodamo oro temperatūra būtu gerokai aukščiau nei yra patalpose – paduodamo šilto oro pagalba galėsite šiek tiek sušildyti patalpas. Tačiau, šildymo galimybės yra gan ribotos, kadangi į kambarius paduodamas palyginus nedidelis oro kiekis (atitinkamai, ir šildytuvo galingumas nėra didelis).
Dar pasitaiko variantu, kai naudojamas lauko oro pašildymas prieš rekuperatorių. Tokiu būdu plokštelinį rekuperatorių galima apsaugoti nuo užšalimo pavojaus, nenutraukiat rekuperacijos proceso.
Kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos
Klausimas:
Domina kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos, kokios temperatūros oras paduodamas į patalpos vidų, kai name +20, o lauke -20 laipsniu šalčio.
Atsakymas:
Vėdinimo įrenginys šilumos rekuperacijai elektros energijos nenaudoja. Elektra naudoja tik du ventiliatoriai: oro padavimui bei ištraukimui. Ventiliatorių elektros sąnaudos priklauso nuo našumo bei variklio tipo. Pvz. 400m3/h našumo Amalvos gamybos rekuperatoriaus ekonomiškas EC tipo variklis naudoja 79 Wt, įprastas AC tipo variklis – 135Wt. (palyginimui: šio rekuperatoriaus šilumos grąža prie -23/+20ºC yra 4,6kW). Nurodyti skaičiai tuomet, kai varikliai dirba maksimaliu greičiu. Jei rekuperatorius dirbs mažesniu pajėgumu, tai elektros sąnaudos bus dar mažesnės.
Paduodamo oro temperatūrą priklauso nuo rekuperatoriaus modelio, pasirikto ventiliatorių greičio, oro temperatūros ir drėgnumo patalpoje. Pvz. senesnio modelio rotorinis rekuperatorius REGO 400HE, dirbant maksimaliu greičiu, kai lauke -23, o patalpoje +20ºC ir 45% drėgnumas – pašildo paduodamą orą iki +11 ºC. Vidutiniškai paduodamo oro temperatūra laikosi ties +18ºC.
Be to, šiame įrenginyje yra 1kW elektrinis šildytuvas, kuris gali papildomai pašildyti tiekiamą orą iki norimos temperatūros, tarkim – nuo 11 ºC iki 21 ºC.
